Draugas: Bet tu ir sukiesi su tom mergom.
Aš: Kaip suprast?
D: Na, kai šalia tavęs pamatau merginą, tai ji būna tokia graži, kad gali nuvirsti.
A: Nesupratau..?
D: Na, buvai su M per mano gimtadienį, paskui A, o va vakar su K visą vakarą bendravai ir šiandien plaukiojai.
A: aš mėgstu gražius ir įdomius žmones.
<.. o dabar grįžtam diena anksčiau nei vyko pokalbis..>
Į stovyklavietę atvyko dvi panelės, kurios buvo medikės. Ir taip su draugu papokštavome, jog aš imu tą mažesnę, o jam lieka šviesesnė. Pokštai pokštams nelygu. O jie kartais taip netyčia išsipildo.
Vakare viena draugė paklausė kur miegosiu, atsakiau jog prie laužo, tai ji pasiūlė jeigu ką priimti į palapinę, nes nors palapinė trivietė ir trys panelės miega, bet man vietos atsirastų. Padėkojau už siūlymą ir pasakiau kad vėliau pranešiu.
Už kokio pusvalandžio tyčia ar netyčia atsisėdau prie gražiosios medikės. Ir kaip visada šiame žygyje užsimezgė pokalbis, kurio dalį jums pateiksiu čia:
Medikė: Kur miegosi?
Aš: Nežinau, tikriausiai kad prie laužo.
M: Neturi palapinės?
A: Ne, o siūlaisi priimti mane?
M: Galiu jei neturi kur miegot, pas mus vietos yra.
A: Nuostabu!
Prieš švintant nuėjome miegoti. Abu turėjome miegmaišius, tad vieną pasiklojome, kitu užsiklojome. Užsiklojome. Panelė pasakė, jog tikisi, kad nesušals, aš pažadėjau jai neleisti sušalti. Atsigulėme, kažkaip nedrąsu buvo apsikabinti, tad iš pradžių padėjau ranką jai ant šono. Ji užmig o, aš ne. P rabėgus pus valandžiui ar val andai ji prabudo ir pa sakė kad š alta. „Ate ik arčiau“ pasak iau aš ir apkabi nęs stip riai prisigla udžiau pr ie jo s. Ji pa ėmė mano d elną ir sun ėrė savuo sius pirštus su m anaisiais. Nepakarto jamas jau smas.
Nuostabi panelė miega šalia tavęs įsikibus į tavo ranką, tu ją stipriai apkabinęs…
Taip nuostabu užmigti ir atsikelti apkabinus gražią merginą…
Ir žygyje įsimylėti taip paprasta… Negaliu išmesti jos iš savo minčių.. Nuostabu!