[winter is coming] arba kodėl rudenėjant žmonės poruojasi

Visai neseniai su viena bloginimo drauge kalbėjom apie poravimasi. Tada aš pastebėjau, kad kiekvieną rudenį pas mane atsirasdavo panelė, arba kelios. Įdomybės tame, kad šie metai atrodo išimtimi netaps. Per žygį sutikta panelė vakar susitikti su manim negalėjo, bet kažkaip aš bare užsisėdėjau su draugais ir neliūdėjau. Laikrodžio rodyklei persivertus gerokai po vidurnakčio draugai greitais tempais pradėjo skirstytis, o man namo nesinorėjo. Taip netyčia likom sėdėti vienu du – aš ir panelė, su kuria susipažinau tą patį vakarą. Baro darbo laikui artėjant link pabaigos aš jai pasiūliau eiti kur nors išgerti arbatos, nes automobilyje turėjau termosą.
Taip mes atsidurėme ant kažkokio namo stogo ir žvelgdami į žvaigždes gėrėme arbatą. Karštą mėtų arbatą.
Viskas taip ir pasibaigė. Nors galėjo būti ir kitaip. Neturiu aš jos numerio, feisbuko… Žinau tik vardą. Ir dar žinau kur dažnai ją sutikti galiu. Sutiksiu ir dar ne kartą.

Rabadabadambey.

Kategorijos: mintys, poilsis, širdis.