(ne)sąmonės srautas

rašau kitam bloge apie poros metų senumo įvykius. apie 2011 kovo 20 dieną. dieną, kai sugriuvo mano gražus rožinis pasaulis ir jame pasiliko tik slogūs prisiminimai. Laikas, nuo kada aš pradėjau kažkur bėgti, kažkur, nuo kažko, nebežinau. tais metais iš kauno pabėgau į alytų, po to pabėgau iš alytaus į kaimą, pernai bėgau iš kaimo, šiemet vėl bėgsiu iš kaimo.
Nuolat veržiuosi į keliones kad tik pamatyčiau ir pajausčiau kažką naujo. Nebematau.
Gal simboliška, kad šiais metais kovo 20 dieną vėl kažkur iškeliauju. ir gal dar simboliškiau, kad Lietuvos sieną kirsiu panašiu metu kaip ir išgirdau žodžius „mums reikia skirtis“.
O keliauti į slovakiją nenoriu. Neneoriu dabar niekur keliauti. Nenoriu namie sėdėti, nenoriu dirbti, nenoriu miegoti, nenoriu galvoti… noriu tik vieno dalyko… noriu mylėti.
Noriu mylėti beprotiškai, noriu daryti dėl kito žmogaus nesąmones, noriu su juo daryti nesamones, noriu jausti šiurpuliukus pamačius TĄ žmogų, noriu romantiškai bučiuotis, noriu bučiuotis taip, lyg aš tą žmogų suvalgyt norėčiau, noriu su ja naktim nemiegoti, noriu beprotiškai mylėtis, bet mylėtis ne tik kūniškai, noriu kažkam atiduoti visą save, visas laisvas savo mintis, visas nelaisvas savo mintis. noriu užmigti galvodamas apie ją, noriu pabusti galvodamas apie ją. noriu išgirdęs bet kokį garsą pagalvoti apie ją.
Tik nežinau kur ji yra.

Kategorijos: emocijos, mintys, širdis.