Kai net nenumanai, kas tuoj nutiks

Pavasarinis uraganas nugramzdino mane į vasarinę reabilitaciją komandiruotėje ir pasiuntė į rudeninę depresiją.

Pasilikęs prie nieko pabandžiau skausmą nugramzdinti senu geru nepatikimu draugu – alkoholiu.
Upės, upeliai, o gal jūros. Niekas nesitaisė.

Tik staiga, vasaros pabaigoje nusileido uraganas. Mėnesiui. Ir iškeliavo.

Dabar ir aš galvoju kaip viską mesti ir iškeliauti.
Nes niekam čia manęs nebereikia.

Išskyrus sūnui :(

Kategorijos: emocijos, širdis.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *