Pavasarinis uraganas nugramzdino mane į vasarinę reabilitaciją komandiruotėje ir pasiuntė į rudeninę depresiją.
Pasilikęs prie nieko pabandžiau skausmą nugramzdinti senu geru nepatikimu draugu – alkoholiu.
Upės, upeliai, o gal jūros. Niekas nesitaisė.
Tik staiga, vasaros pabaigoje nusileido uraganas. Mėnesiui. Ir iškeliavo.
Dabar ir aš galvoju kaip viską mesti ir iškeliauti.
Nes niekam čia manęs nebereikia.
Išskyrus sūnui 